Mercedes-Benz jau dešimtmečius yra laikomas tvirtumo ir patikimumo simboliu. Tai markė, apie kurią sklando pasakojimai: taksi automobiliai su milijoniniais kilometražais, perduodami iš kartos į kartą. Vaizdinys apie „šarvuotus“ Mercedes, ištveriančius viską – laiką, druską, žiemos kelius ir eksploataciją – yra tapęs automobilių kultūros dalimi.

Tačiau Mercedes santykis su korozija yra kur kas sudėtingesnis. Tai istorija apie inžinerinį tobulumą, skaudų kokybės nuosmukį dėl taupymo ir vėlesnį – ilgą – pasitikėjimo atkūrimą.

Tiems, kurie Lietuvoje svarsto įsigyti naudotą Mercedes, ši istorija yra svarbi. Nes be jos labai lengva vietoj svajonės apie žvaigždę ant kapoto nusipirkti brangiai atsieinančią, rūdijančią problemą.

Patikimumo mitas: Mercedes inžinerijos aukso amžius

Kad suprastume, kodėl 90-ųjų krizė buvo tokia skausminga, reikia grįžti į laikus, kai Mercedes kūrė inžinieriai, o ne buhalteriai. Iki pat 90-ųjų pradžios Mercedes laikėsi filosofijos, kurią galima pavadinti „overengineering“ – automobilių kūrimas su didele ilgaamžiškumo atsarga.

Tikslas nebuvo automobilis, kuris veiks kelerius metus – tikslas buvo sukurti transporto priemonę, kuri tarnaus dešimtmečiais. Geriausi šios filosofijos pavyzdžiai yra:

• Mercedes W124, Lietuvoje dažnai vadinamas „plyta“,

• ir Mercedes W201, plačiau žinomas kaip „190“.

Mercedes W124 – patvarumo simbolis

W124 buvo gaminamas 1984–1997 metais. Šis modelis iki šiol laikomas vienu patvariausių visų laikų Mercedes. Jo konstrukcija buvo beveik neįveikiama, o naudotos medžiagos bei skardos storis – etalonas visai automobilių pramonei.

Tačiau tai nereiškia, kad šie modeliai visiškai atsparūs rūdims – ypač po daugiau nei 30 metų. Skirtumas tas, kad korozija čia vystosi lėtai ir nuspėjamai. Tipinės pažeidžiamos vietos:

• keltuvo taškai slenksčiuose,

• priekinių sparnų apačia,

• ratų arkų kraštai,

• durų apačios, ypač versijose su pločiomis plastmasinėmis juostomis.

Mercedes W201 – kompaktiškas, bet charakteringas

W201 (190) gamintas 1982–1993 m. ir turėjo daug tų pačių inžinerinių savybių kaip W124. Jo problematiška vieta buvo:

• sujungimo taškai po priekiniais sparnais, kur gamyklinė sandarinimo mastika ilgainiui prarasdavo elastingumą ir leisdavo kauptis drėgmei.

Svarbiausia: šiuose modeliuose korozija buvo lėta ir matoma iš anksto – meistrai žinojo, kur tikrinti, o savininkai galėjo laiku reaguoti. Rūdys čia buvo senėjimo ir naudojimo pasekmė, o ne gamyklinis defektas.

Dėl to šie modeliai sukūrė Mercedes patikimumo mitą – automobilius buvo verta remontuoti, eksploatuoti ir net restauruoti. Tačiau ši reputacija netrukus buvo rimtai sugriauta.

Tamsusis laikotarpis – kai buhalteriai laimėjo prieš inžinierius

Maždaug 1995 metais Mercedes-Benz pradėjo kardinaliai keisti gamybos procesus. Spaudimas mažinti gamybos kaštus ir griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai lėmė dvi esmines klaidas:

• gamintojas atsisakė tirpiklio pagrindo dažų ir perėjo prie vandens pagrindu paremtos dažymo technologijos, kuri dar nebuvo pakankamai ištobulinta,

• tuo pačiu metu buvo sumažintos išlaidos antikorozinei apsaugai – ypač ten, kur to „nesimato“.

Rezultatas – automobilių paviršius atrodė gražiai, tačiau po dažais sparčiai vystėsi korozija. Netgi automobiliai, eksploatuoti Vakarų Europoje, po 2–3 metų pradėdavo rūdyti. Į Lietuvą šie modeliai dažnai atkeliaudavo jau su pažengusia korozija – kartais kruopščiai paslėpta po dažų sluoksniu.

W210 – krizės simbolis

W210, pristatytas 1995 m., vizualiai atrodė moderniai – ypač dėl „dvigubų“ priekinių žibintų (dėl ko gavo pravardę „Okuliaras“). Tačiau šio modelio rūdžių atsparumas buvo ypač prastas – tai buvo viena didžiausių gamintojo reputacijos klaidų.

Kur rūdys atsirasdavo dažniausiai:

• priekiniai sparnai (dažnai rūdijo iš vidaus),

• durų apačios,

• slenksčiai,

• bagažinės dangtis (ypač apie spyną ir po apdailos juostomis),

• universalų stogai ties bagažinės bėgeliais.

Pavojingiausias taškas – amortizatorių tvirtinimo vietos. Jei šios korozijos paveiktos vietos trūkdavo – ratai galėdavo įsmukti į arkas, sukeldami rimtą pavojų eismo saugumui.

Problemos neapsiribojo E klase

Ta pati era palietė ir kitus modelius:

• W202 (C klasė, 1993–2000) – rūdijo beveik visur: ratų arkos, po langų sandarinimais, slenksčiai, dugno elementai.

• W220 (S klasė, 1998–2005) – prabangi klasė, bet su rūdžių židiniais ant durų kraštų ir arkų – net ir mažai naudotuose automobiliuose.

Tai buvo labai žalinga Mercedes kaip prestižo markės įvaizdžiui.

Kraštutinis pavyzdys – Vito (W638)

Komercinis modelis Mercedes Vito (W638, 1996–2003), gamintas Ispanijoje, tapo tikru fiasko:

• itin prastos kokybės skarda,

• beveik jokių antikorozinių priemonių,

• po kelių metų – kiaurymės kėbule.

Lietuvoje tokie Vito buvo dažnas svečias kėbulų remonto dirbtuvėse, o dažnai – jau per vėlu.

Lietuvoje ypač aktualu: vizualiai „tvarkingi“ modeliai slepia koroziją

Kadangi į Lietuvą dažnai importuojami automobiliai iš Vokietijos, Olandijos ar Belgijos, dauguma W210, W202 ir W220 modelių jau būna „sugrąžinti į prekinę išvaizdą“, tačiau po dažais ar plastikinėmis apdailomis rūdys jau būna įsibėgėjusios.

Net geros komplektacijos ar mažos ridos automobilis gali būti brangi klaida, jei nepatikrinta kėbulo būklė iš vidaus.

Grįžimas prie kokybės – kada Mercedes iš tikrųjų pradėjo keistis?

Mercedes suprato, kad negali sau leisti dar labiau susilpninti savo reputacijos. Klientų pasitikėjimas buvo pažeistas, o žodis „Mercedes“ pradėjo reikšti ne tik komfortą ir prestižą, bet ir... rūdis. Tam, kad tai pasikeistų, reikėjo esminių gamybos proceso pokyčių.

Pirmasis ženklus posūkis į geresnę pusę įvyko 2002 metais, kai pasirodė modelis W211 (E klasė) – tiesioginis W210 įpėdinis.

W211 – žingsnis pirmyn, bet dar ne pabaiga

W211 gamintas 2002–2009 m. Buvo iš karto matyti:

• geresnė dažų kokybė,

• pagerėjusi korozijos apsauga,

• labiau kontroliuojamas surinkimo procesas.

Tačiau net ir šis modelis nebuvo visiškai laisvas nuo korozijos, ypač:

• universalų modeliuose – rūdys galėjo atsirasti ant galinės bagažinės dangčio,

• po automobilio apačia – jei eksploatuotas šalyse su daug druskos (taip pat ir Lietuvoje), o kėbulas nebuvo papildomai apsaugotas.

Vis dėlto bendras lygis pagerėjo ženkliai – tai buvo pereinamasis modelis į modernesnę Mercedes kokybę.

Tikrasis lūžis – po 2007 metų

Nuo 2007 metų Mercedes įgyvendino fundamentalius gamybos pokyčius, kurie iš esmės pakeitė kėbulų atsparumą korozijai.

Į rinką pasirodė:

• W204 (C klasė) – gamintas 2007–2014 m.,

• W212 (E klasė) – gamintas 2009–2016 m.

Šie modeliai jau buvo sukurti visiškai naujos kokybės filosofijos pagrindu – ir tai matyti jų eksploatacijoje net Lietuvos sąlygomis.

Ką Mercedes padarė kitaip?

1. Cinkuotos kėbulo dalys – beveik visos plokštės buvo pilnai padengtos cinku, kuris veikia kaip apsauginis barjeras nuo drėgmės ir druskos.

2. Daugiasluoksnė dažų sistema – pagerintas dažų elastingumas, sukibimas ir atsparumas smulkiems pažeidimams.

3. Oxsilan technologija – nauja paviršiaus paruošimo sistema, kuri pakeitė tradicinį fosfatavimą ir užtikrino geresnę apsaugą bei dažų sukibimą.

Kaip tai veikia realiame gyvenime – Lietuvoje

Modeliai W204 ir W212 gerai atlaiko:

• žiemos druską,

• purvą ir lietų pavasarį bei rudenį,

• staigius temperatūros pokyčius.

Jų kėbulai rečiau rūdija, o jei ir atsiranda problemų – jos dažniausiai būna susijusios su:

• pagalbine galine sija („sankės“) – retkarčiais pastebėta pavienė korozija,

• smulkiais dažų pažeidimais, kuriuos galima lengvai suvaldyti laiku reaguojant.

Rekomenduojami modeliai naudoti Lietuvoje:

• Mercedes-Benz W204 (C klasė, 2007–2014)

• Mercedes-Benz W212 (E klasė, 2009–2016)

Tai saugūs pasirinkimai tiems, kurie nori komfortiško, patikimo ir nuo rūdžių pakankamai apsaugoto Mercedes automobilio.

Kova su rūdimis – prevencija ir efektyvus remontas

Nesvarbu, ar tavo Mercedes yra klasikinis W124, ar šiuolaikiškas W204 – rūdys yra neišvengiama realybė, ypač eksploatuojant automobilį Lietuvos sąlygomis. Keliai čia žiemą barstomi druska, klimatas – drėgnas, o temperatūrų svyravimai dideli. Visa tai skatina korozijos procesus, kurie neprižiūrint gali smarkiai sumažinti automobilio vertę.

Kaip apsaugoti kėbulą nuo rūdžių?

1. Reguliarus plovimas – ypač žiemos sezonu. Svarbu ne tik nuplauti kėbulo paviršių, bet ir automobilio apačią, kur kaupiasi druska, purvas ir smėlis.

2. Vaškavimas – rekomenduojama bent du kartus per metus padengti automobilį apsauginiu vašku. Tai sumažina drėgmės įsigėrimą į laką.

3. Smulkių pažeidimų taisymas – kuo greičiau pašalink akmenuko paliktą įbrėžimą ar dažų nutrupėjimą. Net maža pažeista vieta gali virsti dideliu korozijos židiniu.

4. Periodinė apžiūra – bent kartą per metus verta pakelti automobilį ir vizualiai įvertinti dugną, slenksčius, ratų arkas bei domkrato taškus.

Profesionalus antikorozinis padengimas – ilgalaikė investicija

Jeigu tavo Mercedes:

• yra iš „rizikos eros“ (W210, W202, Vito),

• arba tai klasikinis modelis (W124, W201),

• arba jau pastebėjai pirmuosius korozijos požymius,

tuomet verta apsvarstyti profesionalų antikorozinį padengimą.

Ši procedūra atliekama specializuotose dirbtuvėse ir apima:

1. Automobilio apačios ir slenksčių nuvalymą nuo purvo bei senų dangų.

2. Esamų rūdžių pašalinimą – tiek mechaniniu, tiek cheminiu būdu.

3. Epoksidinio grunto užtepimą.

4. Lankstaus apsauginio sluoksnio (dažniausiai vaško arba bituminės bazės) padengimą.

5. Antikorozinės medžiagos suleidimą į uždarus profilius – slenksčius, lonžeronus, dureles.

Šis procesas padeda prailginti automobilio eksploataciją daugybe metų ir sumažinti būsimų remonto išlaidų riziką.

Kaip taisyti, kai rūdys jau atsirado?

Dauguma greitų sprendimų, kuriuos siūlo dažų remonto dirbtuvės, yra tik kosmetiniai. Jie apima:

• parūdijusios vietos pašlifavimą,

• uždažymą dažais ar lakais,

• apsauginio sluoksnio užtepimą.

Deja, tokie metodai dažniausiai problemos neišsprendžia – po metų ar dviejų rūdys grįžta dar stipresnės.

Vienintelis efektyvus metodas

Tikras sprendimas – pažeistos skardos dalies išpjovimas ir naujos detalės įvirinimas. Po to būtina:

• paviršių paruošti,

• padengti gruntu,

• užtepti apsaugines medžiagas iš abiejų pusių.

Ši procedūra brangesnė, bet pašalina korozijos židinį iš esmės.

Kur gauti kokybiškas Mercedes kėbulo dalis Lietuvoje?

Jei planuoji rimtai tvarkyti savo Mercedes kėbulą – restauruoti seną modelį arba profesionaliai atlikti remontą – labai svarbu naudoti patikimas, tiksliai pritaikytas dalis.

Rekomenduojame naudotis platforma autoeasyparts.lt – čia rasi:

• aukštos kokybės remonto paneles ir profilius,

• tinkančias daugiau nei 300 Mercedes modelių,

• aiškią paiešką pagal automobilį,

• greitą pristatymą Lietuvoje.

Tinkamos detalės – tai ne tik geras remonto rezultatas, bet ir ilgalaikė apsauga nuo problemų ateityje.

Mercedes modelių palyginimo lentelė: korozijos atsparumas ir vertė naudotų automobilių rinkoje

Galutinės išvados: koks Mercedes naudotas modelis yra geriausias pasirinkimas Lietuvoje?

Renkantis naudotą Mercedes, svarbiausia – ne tik patikrinti techninę būklę ar saloną, bet atlikti išsamią kėbulo patikrą. Būtent kėbulo korozija šiandien dažniausiai nulemia, ar pirkinys taps svajonių automobiliu, ar brangiai kainuojančiu nusivylimu.

Apibendrinimas pagal laikotarpius:

• Saugiausias pasirinkimas:
  Modeliai po 2007 m. – W204 ir W212. Puiki gamybos kokybė, pažangi apsauga nuo korozijos.

• Tikri klasikiniai Mercedes:
  Modeliai iš „inžinerinės eros“ – W124 ir W201. Tinka entuziastams, kurie žino, ką ieško, ir pasiruošę investuoti į prevenciją.

• Rizikingas pirkinys:
  Modeliai iš 90-ųjų „krizės eros“ – W210, W202, W220, Vito W638. Tinka tik tiems, kurie turi patirties arba planuoja kapitalinį remontą.

Praktiškas patarimas pabaigai

Jeigu nori restauruoti, atnaujinti ar tiesiog apsisaugoti nuo rūdžių, verta pradėti nuo kokybiškų detalių. Tokias detales – sparnus, slenksčius, dugno fragmentus ir kt. – rasi adresu: autoeasyparts.lt
– virš 300 Mercedes modelių,
– tiksliai pritaikytos remonto panelės,
– greitas pristatymas visoje Lietuvoje.